- tripirda
- 1 tripìrda sf. (1) K.Būg, NdŽ, tripirdà (3b) NdŽ, trìpirda (1) Ss vlg.
1. apie ką labai susirietusį: Miega susirietęs į trìpirdą Mrj.
2. greitoji, viduriavimas: Ar tave trìpirda ir apstojo, kad vis į krūmus bėginėji? Žg.
◊ į tripìrdą (tripirdõn) suriẽsti (suraitýti, suleñkti Kvr, varýti, suvarýti Ss) priveikti, įstumti į keblią padėtį: Suriesti į tripirdą J. Sùrietė į trìpirdą visus Bržr. Suraĩtė į trìpirdą vaikį Pln. Aš tave sulenksiù tripirdõn Sl. Rugiai geri, pjovėjai begeresni – rinkėjas į trìpirdą vãro Plt. Suvarýti ką į trìpirdą Jn(Kv).
Dictionary of the Lithuanian Language.